VYTAUTO DRAUGELIO KEPYKLĖLĖ
Šakočių kepimo tradicijas tėvai perėmė iš mano mamos tėvų. Pastarųjų namuose pirmasis šakočių kepimas vyko 1907 metais. Atvykę vokiečiai mokė kepti šį produktą. Seneliai pasakojo, kad 1937 metais jų namuose buvo organizuojami kepimo kursai. Dviems savaitėms valstybės deleguotos dvi agronomės mokė kaimo moteris kepti šakočius. Yra išsaugota tuometinė nuotrauka. Senelis padarė įrangą. Tai buvo medinis volas, ant kurio kepė. Molinę krosnį įrengė duonkepio prieangyje. Tešlos maišymas buvo sunkus užtrukdavo ilgai. Šakočių receptūrą sudarė: kiaušiniai, kvietiniai miltai, cukrus, sviestas, grietinė, vanilinis cukrus.
Senelė, garsėjusi savo konditerijos gaminiais, kaime liko vienintelė šakočių meistrė. Neapsiėjo nė viena šventė ar giminių suvažiavimas be šio gardumyno. Mano mama nuo mažens padėdavo kepti. Visada sakydavo, kad tai sunkus, reikalaujantis didelio kruopštumo, atsidavimo, kantrybės ir patirties darbas. Vėliau su vyru patobulino įrenginį, kepdavo lauke pastatytoje krosnyje.
Taip ir aš nuo mažens sukdavausi prie šakočių kepimo. Išmokau šio darbo subtilybių. 1985 metais savarankiškai pradėjau kepti su žmona. Gaminių tada nepardavinėjome, tik vaišinom visus draugus, gimines. Visiems labai patiko .
Atsiradus ūkininkų turgeliams, nutarėme išplėsti šakočių gamybą. Senovinį receptą išsaugojome iki dabar. Išliko tas pats geras produkto skonis. Pasikeitė tik tai, kad tešlos maišymui naudojame elektrinę maišyklę. Tai palengvina buvusį sunkų darbą. Kepame elektrine krosnimi, tešlą pildami ranka po truputį su kiaurasamčiu, kad susiformuotų dideli šakočio „ragai“. Šis darbas reikalauja didelio kruopštumo, nes tik nuo to priklauso gaminio skonis ir grožis. Kepimo procesas užtrunka dvi valandas. Apie savo produktą girdime nuomones, kad tai tikras senovinis močiutės šakotis.
Stebėdami visą kepimo procesą, gaminti išmoko iš mūsų vaikai. Šią tradiciją žada tęsti sūnus.
Senelė, garsėjusi savo konditerijos gaminiais, kaime liko vienintelė šakočių meistrė. Neapsiėjo nė viena šventė ar giminių suvažiavimas be šio gardumyno. Mano mama nuo mažens padėdavo kepti. Visada sakydavo, kad tai sunkus, reikalaujantis didelio kruopštumo, atsidavimo, kantrybės ir patirties darbas. Vėliau su vyru patobulino įrenginį, kepdavo lauke pastatytoje krosnyje.
Taip ir aš nuo mažens sukdavausi prie šakočių kepimo. Išmokau šio darbo subtilybių. 1985 metais savarankiškai pradėjau kepti su žmona. Gaminių tada nepardavinėjome, tik vaišinom visus draugus, gimines. Visiems labai patiko .
Atsiradus ūkininkų turgeliams, nutarėme išplėsti šakočių gamybą. Senovinį receptą išsaugojome iki dabar. Išliko tas pats geras produkto skonis. Pasikeitė tik tai, kad tešlos maišymui naudojame elektrinę maišyklę. Tai palengvina buvusį sunkų darbą. Kepame elektrine krosnimi, tešlą pildami ranka po truputį su kiaurasamčiu, kad susiformuotų dideli šakočio „ragai“. Šis darbas reikalauja didelio kruopštumo, nes tik nuo to priklauso gaminio skonis ir grožis. Kepimo procesas užtrunka dvi valandas. Apie savo produktą girdime nuomones, kad tai tikras senovinis močiutės šakotis.
Stebėdami visą kepimo procesą, gaminti išmoko iš mūsų vaikai. Šią tradiciją žada tęsti sūnus.
